Apsauga nuo žaibo
Perkūnija gali būti apibrėžiama kaip audra su griaustiniu ir žaibais. Perkūnas gali labai gąsdinti, nes labai garsiai riaumoja. Perkūnija ir žaibai dažniausiai kyla šiltuoju metų laiku, kai atmosferoje būna nestabilumas ir susidaro kumuliaciniai debesys. Jie susidaro, kai šilto oro kišenė prie žemės pakyla ir susiduria su virš jos esančiu vėsesniu oru. Žaibas – tai greita ir stipri elektros iškrova iš audros į žemę, paprastai kylanti iš debetoliau aptarsime kokia geriausia apsauga nuo žaibo Lietuvoje.
Griaustinio ir žaibo pavojai
Į žemę trenkęs vienas žaibas paprastai perduoda apie 25 000 amperų elektros srovės. Tai maždaug du tūkstančius tris šimtus kartų daugiau elektros srovės, nei naudojama skalbimo mašinoje. Žmonės, kuriems žaibas gali trenkti, yra tie, kurie daugiausia laiko praleidžia lauke, neapsaugotose vietose, pavyzdžiui, golfo žaidėjai, žemės ūkio darbininkai arba keliautojai. Nors dauguma žaibų blyksnių įvyksta ir lieka audros debesyje, apie dvidešimt procentų žaibų liečiasi su žeme. Reikėtų nerimauti ne tik dėl tiesioginio smūgio, bet ir dėl smūgio šalia žmogaus, nes jis gali būti pavojingas. Kiekvieną kartą, kai trenkia žaibas, aplinkinėje aplinkoje yra didelis elektros energijos kiekis.
Kaip apsisaugoti nuo žaibo
Pirmoji apsisaugojimo strategija – būti pasiruošusiam. Atlikti tam tikrą tyrimą prieš einant į lauką yra geriausias būdas išvengti įstrigimo audroje. Pasinaudodami orų programėle arba laikraščiu patikrinkite orus savo vietovėje arba planuojamoje kelionės vietoje. Prieš audrą reikėtų atjungti visus elektros prietaisus, pavyzdžiui, televizorius, nes žaibas kartais sukelia elektros įtampos šuolius. Jei esate lauke, turėtumėte kuo greičiau ieškoti pastogės, kad apsisaugotumėte nuo audros. Kai pasigirsta griaustinio trenksmas, paprastai esate žaibo smūgio zonoje. Žaibas gali trenkti net ir už dešimties mylių nuo audros centro.
Ką daryti, kai audros metu liekate viduje
Būdami patalpose, būkite toliau nuo langų, durų ir stoglangių, nes stiprus vėjas gali išdaužyti ir sudaužyti stiklus. Be to, reikėtų laikyti užtrauktas langų ir durų žaliuzes ir užuolaidas. Uždarius jas, išvengsite dūžtančių stiklų skraidymo ar smūgių į vidų. Žaibo smūgio metu metaliniai vamzdžiai praleidžia žaibą. Todėl patartina nesiprausti po dušu, neskalbti skalbinių ir neplauti rankų ar indų. Be to, perkūnijos metu nesinaudokite mobiliaisiais telefonais ir laidais prijungta elektronika, pavyzdžiui, kompiuteriais ar telefonais. Elektros laidai yra geri žaibo laidininkai.
Ką daryti lauke per perkūniją
Jei esate lauke, kuo greičiau ieškokite pastogės. Tačiau, jei prieglobsčio arti nėra, stenkitės visus elektros ir metalinius prietaisus laikyti bent dvidešimties centimetrų atstumu nuo kūno. Jei esate ant plikos žemės, pritūpkite arti žemės, galvą priglaudę tarp kelių, o rankas padėkite ant kelių. Negulėkite ant žemės ir stenkitės kuo mažiau liesti žemę. Nepamirškite laikytis saugaus atstumo nuo stulpų ir vandens ir susiraskite atviros žemės plotą, kuris yra žemai. Venkite sąlyčio su vandeniu, nes vanduo praleidžia elektros srovę ir žaibo smūgis, pataikęs į toli esantį vandenį, gali būti jums pavojingas, jei jūsų kūnas liečiasi su tuo pačiu vandens telkiniu. Žemai esančios vietovės yra saugesnės, nes žaibas dažniausiai trenkia į aukštus objektus. Be to, pasislėpus palapinėje reikėtų laikytis atokiau nuo metalinių stulpų, nes metaliniai daiktai pritraukia ir praleidžia žaibą. Labai saugi vieta, jei įmanoma, yra automobilis, nes žaibas bus perduodamas per visas metalines automobilio dalis ir per padangas nubėgs į žemę.
Po audros reikėtų vengti nutrauktų laidų ar elektros linijų. Jei į žmogų trenkė žaibas, jis paprastai patiria stiprius nudegimus. Be to, smūgis paveikia širdį. Todėl reikia patikrinti nukentėjusiojo pulsą. Vos tik į žmogų trenkė žaibas, skambinkite savo šalies skubios pagalbos numeriu, nes pagalbos reikia kuo greičiau. Prieš artėdami prie nukentėjusiojo įsitikinkite, kad nėra pavojaus, jog jus gali nutrenkti žaibas arba likusi elektros srovė.
